31 Mar Kaip kalbėti su vaikais apie koronavirusą (COVID-19)?

Vaikams reikia patikimų, suaugusių žmonių, kurie ramiai ir aiškiai galėtų pakalbėti su jais apie šį naują koronavirusą. Neturėjimas aiškios informacijos vaikams gali kelti stiprų nerimą, jie gali savaip interpretuoti situaciją ir ją įsivaizduoti baisesnę nei yra realybė. Konkreti, aiški informacija ramina.

Vaikai atkreipia dėmesį į tai, kaip suaugusieji kalba apie koronavirusą

Svarbu yra tai, kad vaikai per suaugusiųjų reakcijas stengiasi suprasti pasaulį. Vaikai stebės jus norėdami suprasti, kaip stipriai jie turėtų bijoti koronaviruso. Taigi vaikai gali jausti žymiai daugiau nerimo vien dėl to, kad suaugusieji labai nerimastingai kalba apie koronavirusą.

Pabandysiu jums aiškiau tai iliustruoti per pavyzdį. Įsivaizduokite, kad esate lėktuve, kuriame patiriate turbulenciją. Jei skrydžio palydovas atrodys išsigandęs, jūs pamanysite, kad kažkas su lėktuvu vyksta tikrai blogo ir jūs turėtumėte dėl to nerimauti. Tačiau jei skrydžio palydovas atrodys ramus, ir ramiai jums pasiūlys gėrimo, jūs tikriausiai pamanysite, kad tai tik stipresnis vėjo gūsis, kuris greitai praeis.

Mes juk nenorime, kad vaikai įsivaizduotų pasaulį, kaip siaubingą vietą ir nuolatos jaustų nerimą bei sutelktų visas savo jėgas ne pasaulio tyrinėjimui, o pastangoms nuo jo saugotis. Taigi, pirmiausia, nepanikuokite patys, prieš pokalbį su vaiku pasistenkite patys susitvarkyti su savo nerimu ir tik tada kalbėkite su vaiku. Jei jaučiate itin stiprų nerimą patys, tuomet galbūt vertėtų kreiptis į psichologą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie koronavirusą

Prieš jums pasakojant apie koronavirusą, paklauskite vaiko, ką jis jau žino apie šį virusą. Jei reikia patikslinkite, pataisykite jo turimą informaciją. Paklauskite, ar jūsų vaiką kažkas neramina, taip pat pasidomėkite, ar jis turi jums kokių nors klausimų. Informaciją apie virusą vaikams pasistenkite perteikti trumpai, aiškiai, remiantis faktais. Jei matote, kad vaikams užtenka nedaug informacijos, kad jiems daugiau nebeįdomu, tuomet pokalbį užbaikite. Tikėtina, kad vaikas permąstys gautą informaciją ir po kiek laiko sugrįš su dar kokiu vienu, kitu klausimu. Tačiau jei jūs atrodysite labai nerimastingas, tada vaikui bus baisu jūsų klausti, jis nenorės jūsų emociškai sutrikdyti. Pateiksiu keletą pavyzdžių, kaip būtų galima atsakyti į vaikams dažnai kylančius klausimus. Nepamirškite informaciją pritaikyti pagal vaiko amžių ir kalbėti jam suprantama kalba.

Kas yra koronavirusas? 

Koronavirusas yra maža, net mikroskopu nematoma dalelė, kuri žmones susargdina. Pameni kai tu sirgai gripu? Susirgimas nuo šio viruso atrodo panašiai kaip gripas. Kai kurie žmonės tik truputį jaučia silpnumą, o kitiems žmonėms nuo koronaviruso gali pakilti temperatūra, jie gali karščiuoti, kartais jiems sunkiau kvėpuoti.

Kaip galima susirgti koronavirusu?

Virusas plinta kaip gripas. Kai žmogus turintis koronavirusą nusičiaudi ar nusikosėja, jo kūne esantys virusai patenka į išorę. Tiesiog čiaudulys arba kosulys virusą iškelia į orą. Kai mikrobai patenka į orą, jie gali nuskristi 2 metrus, tai yra šiek tiek daugiau nei yra tavo ūgis. Štai kodėl dabar yra svarbu neiti ten, kur daug žmonių.

Žmonės tai pat gali susirgti nuo nešvarių rankų. Taip nutinka kai paliečiame paviršius, kur jau yra iškritęs virusas, nes kažkas sergantis čiaudėjo arba kosėjo. Kad virusas mūsų nesusargdintų reikia plauti rankas su muilu. Svarbiausia rankas plauti parėjus iš lauko, prieš valgį, po tualeto naudojimosi arba kai jos yra nešvarios.

Ar tu mirsi nuo koronaviruso?

Dauguma žmonių susirgusių nuo šio viruso greitai pasveiko, taip kaip ir pasveikstame nuo gripo ar peršalimo. Gydytojai ir mokslininkai vis dirba ir kuria vaistus bei skiepus, kad žmonės greičiau sveiktų ir nebesusirgtų šiuo virusu. Tačiau tai gali šiek tiek užtrukti.

Nemeluokite ir neslėpkite

Kad ir kokie baisūs jums patiems atrodytų kiti faktai, nemeluokite vaikui pateikdami kitą tiesą. Tikėtina, kad vaikai anksčiau ar vėliau sužinos tiesą. O sužinoję, kad jiems melavote, jie gali mažiau tiek jumis, tiek kitais žmonėmis pasitikėti ateityje.

Neperkraukite vaiko informacija apie koronavirusą

Klausykitės informacijos apie koronavirusą per ausines ar skaitykite telefone. Informacijos perteklius gali vaikams kelti nerimą bei skatinti juos ne užsiimti kasdieniu vaikišku gyvenimu, o nuolatos mąstyti apie virusą.

Parodyti vaikams, kas yra jų kontrolėje

Kalbėkite su vaikais apie tai, kas priklauso nuo jūsų ir vaikų. Kurkite dienos planus, susigalvokite prasmingų veiklų. Stenkitės laikytis rutinos.

Rutina pati savaime į gyvenimą atneša aiškumą, ramybę bei jausmą, kad kai kuriuos dalykus mes galime kontroliuoti. Visa diena neprivalo būti smulkiai suplanuota. Bet mažu mažiausiai turėtų būti panašios ryto bei vakaro rutinos eiliškumas. Vaikai turėtų toliau gyventi įprastu dienos ritmu, įprastu metu: miegoti, keltis, valgyti, mokytis, žaisti.

Jeigu įmanoma, namuose sukurkite atskiras erdves mokymuisi, žaidimams. Taip vaikui bus paprasčiau persijungti į mokymosi ar atsipalaidavimo rėžimus.

Padėkite vaikams išbūti su nerimu ir kitais jausmais

Jei jaučiate, kad vaikas išgyvena stiprias emocijas, nenuneikite jų. Dalis nerimo gali sumažėti jei jūs kartu ,,pažiūrėsite baimei į akis“. Įveikdami baimę, galite piešti gąsdinančius dalykus, pvz., bandykite nupiešti koronavirusą, galite pripiešti jam juokingų detalių, nupieškite virusui juokingą uodegytę, antenėles ir pan. Taip pat galite piešti ir patį jausmą, pvz., bandyti nupiešti nerimą, baimę, nusivylimą.

Kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite

Vaikams gali kilti vis naujų klausimų apie koronavirusą, kitų žmonių sveikatą bei ateitį. Pasistenkite nevengti klausimų, kad ir kaip kartais gali būti sudėtinga į juos atsakyti. Vaikui pokalbis su jumis gali būti raminantis, jį ramins vien tai, jog ši tema nėra tiek baisi, kad apie ją būtų bijoma ar negalima kalbėti. Taip pat, tokiu būdu jūs galėsite vaikui perduoti tikslią, neiškreiptą informaciją. Kalbėdamiesi apie tai, kas vaikui tuo metu svarbu, jūs stiprinsite ryšį su juo. Taip pat nepamirškite pasirūpinti ne tik vaiko vidiniu pasauliu, bet ir patys pasirūpinkite savo vidiniais išgyvenimais.

Linkime išlikti sveikiems!

Rekomendacijas parengė klinikinė psichologė Birutė Kazlauskienė