Globėjai (įtėviai)

Įvaikinimas ir vaiko globa (rūpyba)

Įvaikinimas

Įvaikinimas – tai įstatymų nustatyta tvarka vykstantis procesas, kurio metu vaikas, negalintis augti savo biologinėje šeimoje, tampa visateisiu naujos šeimos nariu. Teismui priėmus sprendimą, visos tėvų teisės ir pareigos perduodamos įtėviams, o teisiniai ryšiai su biologiniais tėvais nutrūksta.

Įtėviai tampa vaiko teisėtais tėvais ir prisiima visišką atsakomybę už jo auklėjimą, ugdymą, sveikatą, saugumą ir gerovę. Įvaikinimas yra konfidencialus ir negrįžtamas procesas, užtikrinantis vaikui stabilumą ir ilgalaikį šeimos ryšį.

Įvaikinti gali pilnamečiai, tinkamai pasirengę, sveiki, neteisti asmenys. Pirmenybė teikiama sutuoktiniams, tačiau išimtiniais atvejais įvaikinti gali ir vienas asmuo, jei tai atitinka geriausius vaiko interesus.

Plačiau apie įvaikinimą skaitykite čia.

Vaiko globa (rūpyba)

Vaiko globa (rūpyba) – tai galimybė vaikui augti saugioje, palaikančioje šeimos aplinkoje, kai jo tėvai laikinai ar nuolat negali juo rūpintis. Globėjas (rūpintojas) užtikrina kasdienę vaiko priežiūrą, auklėjimą, atstovauja jo interesams ir rūpinasi jo teisėmis.

Globa gali būti:

• Laikinoji – nustatoma, kai siekiama sudaryti sąlygas vaikui sugrįžti į biologinę šeimą.
• Nuolatinė – nustatoma, kai nėra galimybių vaikui augti biologinėje šeimoje ir reikalinga ilgalaikė priežiūra iki pilnametystės.

Vaiko nuo 14 metų globa vadinama rūpyba.

Skirtingai nei įvaikinimo atveju, globos metu vaikas nepraranda teisinio ryšio su biologiniais tėvais, o pasikeitus aplinkybėms gali būti sprendžiamas jo sugrįžimas į šeimą.

Lietuvoje yra šios vaikų globos rūšys: laikinoji  ir nuolatinė globa.

Kaip tapti globėju (rūpintoju) ar įtėviu:

Globos centras viso proceso metu teikia konsultacijas, mokymus ir tęstinę pagalbą, kad šeima jaustųsi užtikrintai ir pasirengusi priimti vaiką į savo namus.